Lompat ke isi

Universitas Kyoto

Ḍâri Wikipèḍia bhâsa Madhurâ, lombhung pangataowan mardhika
Universitas Kyoto
Typeperguruan tinggi negeri
Established1 Mei 1869,
sebagai universitas: 1897
PresidentHiroshi Matsumoto
Academic staff
2.864 (staf pengajar)[1]
Students22.707[1]
Undergraduates13.399[1]
Postgraduates9.308[1]
Location, ,
35°01′34″N 135°46′51″E / 35.0262°N 135.7808°E / 35.0262; 135.7808
Campuskawasan perkotaan: Kampus Yoshida, Kampus Uji, Kampus Katsura
ColorsBiru tua Cèṭa'an:Colorbox
NicknameKyodai (京大, Kyōdai)
AffiliationsKansai Big Six, ASAIHL
Websitewww.kyoto-u.ac.jp
Script error: The function "autoWithCaption" does not exist.

Universitas Kyoto (京都大学 Kyōto Daigaku) ​​panèka universitas umum è Kyoto, Jeppang. Èpaddek è taon 1897 mènangka Universitas Kekaisaran Kyoto, panèka universitas umum sè palèng towa nomer duwâ' è Jeppang. Universitas Kyoto andi' 10 fakultas, 17 sakola'an pascasarjana, 13 lembaga penelitian, bân 29 pusat penelitian bân pendidikan.[2] Tatengnger sè khas dâri universitas panèka tradisi akademik sè ngormatè semangat kebebasan bân kamardhika'an akademik.[3] Penelitian èlaksanaaghi èlakoni atas dhâsar dâri kapentingan bân tojjuwan bhân-sabbhân orèng. Menangka universitas sè berorientasi penelitian, Universitas Kyoto ampon ngasèllaghi lèma' pemenang Hadiah Nobel è bidang fisika teoritis, kimia, bân biologi molekuler.[3] Kampus otama panèka Kampus Yoshida, sè bâdâ è pusat kottah Kyoto. Duwâ' kampus laènna panèka Kampus Uji bân Kampus Katsura. Kampus Uji panèka pusat penelitian ghâbây energi bân èlmo alam, sè bâdâ è Uji, Prefektur Kyoto. Kampus Katsura panèka kampus anyar sè èbukka' è bulân Oktober 2003, kennengenna bâdâ è 7 km dâri kampus otama.

Sejarah Universitas Kyoto èmolaè kalabân Seimikyoku (Sakola'an Fisika bân Kimia) sè èbukka' è tangghaâ 1 Mèi 1869 è Osaka. Seimikyoku asalla dâri Bunseki Kyūrijo (Pusat Analisis Kimia bân Fisika) sè èpaddek è bulân Agustus 1865 è Seitokukan (Sakola'an Kedokteran) Nagasaki.[4] Majhegheh Bunseki Kyūrijo panèka atas usulan dokter Bâlândhâ Antonius Franciscus Bauduin. Dokter militer Bâlândhâ, Koenraad Wouter Gratama èbâkta kaangghuy ngajhâri è Bunseki Kyūrijo, bân dâteng ka Nagasaki è bulan Fèbruwâri 1866. Ḍuwâ' bulân saamponna èpaddek, Bunseki Kyūrijo langsung èpinda ka sakola'an èlmo Bârâ' Kaiseijo è Edo è bulân Oktober 1866. Gratama jhughân mangkat ka Edo taon 1867. Pambangunan geddhung ghâbây Bunseki Kyūrijo è Kaiseijo ngabi' bâkto 9 bulân, bân ampon lastarè è mosem semmè taon 1868. Namong, sabellunna sakola'an bisa èbukka', perrang èmolaè antara shogunat bân pasukan kekaisaran, sè aghâbây Shogunat Edo kala. Bunseki Kyūrijo akhèrra burung èbukka' è Edo.[4]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Kasala'an pametthèkan: Tanda <ref> tidak sah; tidak ditemukan teks untuk ref bernama Facts
  2. "Kyoto University 2008/2009" (PDF). Universitas Kyoto. Archived from the original (PDF) on 2011-01-24. Retrieved 2010-01-24.
  3. 3,0 3,1 Oike, Kazuo. "The opening ceremony of the 16th International Conference on Nucleation and Atmospheric Aerosols (2004年7月26日)". Universitas Kyoto. Archived from the original on 2011-03-10. Retrieved 2010-01-25.
  4. 4,0 4,1 "第1章 創立前史". 京都大学 百年史. Perpustakaan Universitas Kyoto. 2000. Archived from the original on 2022-03-18. Retrieved 2010-01-24.