Lompat ke isi

Rèptil

Ḍâri Wikipèḍia bhâsa Madhurâ, lombhung pangataowan mardhika
Rèptil
Reptilia Edit nilai pada Wikidata

Edit nilai pada Wikidata
Taksonomi (id) Terjemahkan
Sapsop Lua: callParserFunction: function "Template" was not found.
KelasReptilia Edit nilai pada Wikidata
Laurenti, 1768
TemplateStyles' src attribute must not be empty.

Reptil (kèbân melata: sè ajhâlân semma' ka tana, è ḍâlem bhâsa Latèn "rèptans" artèna 'melata') iyâ arèya macemma kèbân sè anḍi' tolang tengnga (vèrtèbrata) sè adârâ cèllâp bân anḍi' sèssè' sè notopè kolè' bhâdhânna.[1] Rèptilia iyâ rèya tetrapoda (kèbân sè anḍi' empa' soko) bân atellor sè bhâkal ana'en (èmbrio) sè ètotopè mèmbran amniotik. Satèya, rèptil bâḍâ è sakabbhina benua kajhâbâna benua Antartika.

Okorânna rèptil rèya acem-macem ḍâri sè okoranna ghun 1,6 cm (akanta tekko' kènnè', Sphaerodactylus ariasae) sampè' sè rajâna 6 mèter bân berrâ'en 1 ton (akanta bhâjâ aèng accèn, Crocodylus porosus). Kabânnya'an kèbân rèptil arèya kèbân ovipar (anḍi' budu' lèbân cara atellor) maskè bâḍâ pan-brâmpan spèsiès Squamata sè maso' kèbân vivipar (anḍi' budu' lèbân cara arèmbi')[1]. Rèptil vivipar aberri' kakan bhâkal budu'en (janin) ngangghuy samacemma plasenta (tmoni) sè paḍâ'â bân kèbân mamalia. Èlmo sè è ḍâlemma ngajhâri pangatoan rèptil èsebbhut herpetologi.[2]

Klasifikasi otabâ kalompo'ânna kèbân rèptil iyâ rèya:

  • Ordo Crocodilia – bhâjâ, kaiman, gavial, bân aligator): 23 spèsiès
  • Ordo Sphenodontia – tuatara Selandia Baru): 2 spèsiès
  • Ordo Squamata (kaddhâl, olar bân amphisbaenia ("Kaddhâl Cacèng")): ra-kèra 7.900 spèsiès
  • Klad Testudinata – ra-kora (tamaso' ra-kora asli, pennyo, Labi-Labi, bân Tèrrapin) bân kèbân sè para' paḍâ'â bân ra-kora sè la pona.[2]

Polana pan-brâmpan kèbân rèptil lèbbi semma' bi' mano' ètèmbhâng bân kèbân rèptil laènna (akanta bhâjâ sè lebbi semma' akaè' bi' mano' ètèmbhâng bi' kaddhâl), bânnya' ilmuan modèrn sè lebbi mèlè ka'angghuy mamaso' kèbân rèptilia ka ḍâlem kalompo' monofiletik bân mano' èpamaso'a kèya, sè satèya aèssè lebbi ḍâri 10.000 spèsiès.[3]

Onḍhâghân

[beccè' | beccè' sombher]

Taksonomi otabâ onḍhâgghânna kèbân rèptil mètorot Benton (2004) sè ngangghuy prinsip gh6aris èvolusi bân èpapolong bi' taksonomi Linneaes, iya rèya:

  • Amniota
    • Kellas Synapsida
      • Ordo Pelycosauria
      • Ordo Therapsida
        • Kellas Mamalia
    • Kelas Sauropsida
      • Subkelas Anapsida
        • Ordo Testudines (ra-kora bân pennyo)
      • Subkelas Diapsida
        • Ordo Araeoscelidia
        • Ordo Younginiformes
        • Infrakelas Ichthyosauria
        • Infrakelas Lepidosauromorpha
          • Superordo Sauropterygia
            • Ordo Placodontia
            • Ordo Nothosauroidea
            • Ordo Plesiosauria
          • Superordo Lepidosauria
            • Ordo Sphenodontia (tuatara)
            • Ordo Squamata (kaddhâl bân olar)
        • Infrakelas Archosauromorpha
          • Ordo Prolacertiformes
          • Divisi Archosauria
            • Subdivisi Crurotarsi
              • Superordo Crocodylomorpha
                • Ordo Crocodilia
                • Ordo Phytosauria
                • Ordo Rauisuchia
                • Ordo Rynchosauria
            • Subdivisi Avemetatarsalia
              • Infradivisi Ornithodira
                • Ordo Pterosauria
                • Superordo Dinosauria
                  • Ordo Saurischia
                    • Kellas Aves
                  • Ordo Ornithischia
  1. 1,0 1,1 Utoro, Eko & Tin Zulaeha. (2024). "My First Encyclopedia: Animalia Kingdom". Surakarta: Ziyad Visi Media. ISBN: 978-623-8595-06-8.
  2. 2,0 2,1 Gauthier, J.A.; Kluge, A.G.; Rowe, T. (1988). The Phylogeny and Classification of the Tetrapods. Cladistic: The WIlli Henning Socoety. 4 (2). doi: 10.1111/j.1096-0031.1988.tb00514.x
  3. Laurin, M.; Reisz, R.R. (1995). "A reevaluation of early amniote phylogeny". Zoological Journal of the Linnean Society. 113 (2): 165–223. doi:10.1111/j.1096-3642.1995.tb00932.x.